Šis leidinys buvo sumanytas ne vien kaip Trakų Dievo Motinos paveikslo tyrinėjimų skelbimas, tačiau taip pat kaip besisiejančių su juo reiškinių, jo istorijos publikavimas ir viešinimas

Šio ne vienerius metus tyrinėto kapinyno medžiaga reikšmingai papildo archeologinių šaltinių bazę ir aktualizuoja šaltinių svarbą mūsų krašto proistorės tyrimuose, nes tyrinėtų pajūrio kapinynų medžiagos skelbimas sustojo peržengus XXI a. slenkstį.

Vadovėlis skirtas tiek architektūros studentams, tiek turintiems patirties urbanistams. Supažindinama su pamatinėmis ir pažangesnėmis erdvės sintaksės koncepcijomis, atliktais apskaičiavimais. Knyga gausiai iliustruota autoriaus tyrimų pavyzdžiais, ir jie gana sudėtingą medžiagą daro ­suprantamesnę, skatina pačius leistis į naują miesto pažinimo nuotykį, kad mūsų miestai taptų iš esmės efektyvesni ir darnesni.

Tekstų autoriai
Aleksandra Aleksandravičiūtė
Viktoras Liutkus
Ramutė Rachlevičiūtė

Kataloge pristatoma daugiau kaip 100 eksponatų iš įvairių Vilniaus muziejų, bibliotekų, archyvų rinkinių.

Knyga sudaryta iš trumpų pasakojimų, mažųjų esė apie modernėjimo ir modernizacijos šimtmetį, kurį Lietuva išgy­veno kartu su kitomis Europos šalimis ir visuomenėmis.

Tai kruopščiai ištirta ir įdomiai parašyta Lietuvoje dirbusio fotografo biografija. Knygoje skaitytojas pamatys Korzono nusifotografuotų žmonių portretų galeriją, ankstyviausias Vilniaus nuotraukas, o su specialiais akiniais matys seniausius Lietuvos 3D vaizdus. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, grafika, dokumentais, žemėlapiais ir planais, archyvinių dokumentų faksimilėmis.

Lietuvos bažnytinės dailės ir kultūros istorijoje Švč. Mergelės Marijos atvaizdas užima išskirtinę vietą. Vis dėlto esama daug meniniu ir istoriniu požiūriu vertingų, tačiau visiškai netyrinėtų ir net neužfiksuotų kūrinių. Skaitytojas supras, kad jo rankose laikoma knyga yra ne sausas skirtingų institucijų bendradarbiavimo „produktas“, bet įdomus, prasmingas, naujiems ieškojimams įkvepiantis kruopštaus darbo rezultatas.

Publikuojamuose straipsniuose daugiausia dėmesio skiriama istorinių Lietuvos parkų ir sodų paveldui. Analizuojamos bendrosios parkų kūrimo estetinės tendencijos ir atskiri jų realizacijos atvejai, aptariami sodai sakraliniame ansamblyje, miesto parkai.

Monografijoje nagrinėjamos sovietinio laikotarpio kėdės, Lietuvos dizainerių sukurtos pagal specialius užsakymus, gamintos mažu kiekiu arba masinės gamybos, eksperimentinės. Keli kėdžių projektai peržengia tiriamo laikotarpio ribas, įsiterpia į dizaino lūžio laiką – atkurtos nepriklausomybės pradžią.

Šį dvigubą Acta Academiae Artium Vilnensis tomą įkvėpė Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto ir Lietuvos dailės istorikų draugijos organizuota tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija.

Tikimasi, kad šis Acta Academiae Artium Vilnensis – periodinio mokslo leidinio – tomas Moteriškumo reprezentacijos ir dailė bus pravartus ne tik dailėtyros, kitų humanistikos sričių astovams, bet ir platesnei auditorijai. Tiems, kurie pasigenda vis dar ryškesnės moteriškumo reprezentacijos

Ši knyga apie architekto profesoriaus Vytauto Jurgio Dičiaus spalvingą asmenybę. V. J. Dičiaus kūrybos kraitį sudaro Bauhauzo dvasia alsuojantieji, neofunkcionalistiniai KPI miestelio Statybos, Radiotechnikos bei Cheminės technologijos fakultetų rūmai, modernios architektūros parduotuvė „Buitis“, visuomeninis centras „Girstupis“, naujieji garsieji „Tulpės“ ir „Orbitos“ interjerai Kaune, skulptūrą primenantis restoranas „Nendrė“ Trakuose, rekreacinės architektūros etalonas Mokslų akademijos poilsio namai „Pilkasis garnys“ Palangoje, elegantiškieji Sporto rūmai Alytuje ir kt. Knygoje atspindėta įvairiapusė Vytauto Jurgio Dičiaus kūryba, pedagoginė, visuomeninė veikla.

Ši knyga  - išsamus vadovas, skirtas tiems, kurie nori apie mūsų laikų meną kalbėti įtaigiai. Nepakeičiama studentams, meno profesionalams ir kitiems ambicingiems rašytojams!

Čia užklydęs tyrėjas ras aibę temų ir problemų, kurių šaknys siekia ne tik įvairių pakopų meno edukaciją, bet ir meno taikymą edukacijoje plačiąja prasme, taip pat kūrybinėse ir meninėse praktikose naudojamas pedagogines strategijas

Albume pateikiamos Mažeikių muziejaus nuotraukos, taip pat, publikuojamos fotografijos iš Merkelio Račkausko gimnazijos, asmeninių Mariaus Jankausko, Antano Žulpos kolekcijų ir Motuzų šeimos archyvo. Nuotraukos atsispindi kokie Mažeikiai buvo iki nepriklausomybės ir kuo jie tapo artėjant naujoms okupacijoms.

Leidinyje interpretuojama menininko Konstantino Bogdano, kadaise buvusio jaunesniuoju, vėliau viduriniu, dabar galėtų būti ir be prieraišų, kūryba.

Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar tiesiog kalbant ir rašant apie Vilnių – jo grožį, savitumą ir istoriją.

Regioninės enciklopedijos, skirtos Kupiškio kraštui, trečiasis tomas.

Written within a curatorial practice and post-doctoral fellowship, it opens up perspectives of artistic research for artists, curators, researchers in the social sciences and humanities, and wider audiences.

Praktinė knyga skirta animacijos kūrimui. Knygoje išdėstyti pagrindiniai kūrybos etapai, analizuojama autorinė animacija ir technologijos, jų taikymo subtilybės.

Monografijoje aptariamos meninio tyrimo atsiradimo prielaidos, apibrėžimo problema, santykis su menu ir mokslu, metodologijos ir kintančios tyrėjų ir kūrėjų tapatybės. Analizuojami meninio tyrimo pavyzdžiai doktorantūros programose Lietuvos šiuolaikiniame mene ir įvairiuose tarpsritiniuose tyrimuose.