Monografijoje nagrinėjamos sovietinio laikotarpio kėdės, Lietuvos dizainerių sukurtos pagal specialius užsakymus, gamintos mažu kiekiu arba masinės gamybos, eksperimentinės. Keli kėdžių projektai peržengia tiriamo laikotarpio ribas, įsiterpia į dizaino lūžio laiką – atkurtos nepriklausomybės pradžią.

Ši knyga apie architekto profesoriaus Vytauto Jurgio Dičiaus spalvingą asmenybę. V. J. Dičiaus kūrybos kraitį sudaro Bauhauzo dvasia alsuojantieji, neofunkcionalistiniai KPI miestelio Statybos, Radiotechnikos bei Cheminės technologijos fakultetų rūmai, modernios architektūros parduotuvė „Buitis“, visuomeninis centras „Girstupis“, naujieji garsieji „Tulpės“ ir „Orbitos“ interjerai Kaune, skulptūrą primenantis restoranas „Nendrė“ Trakuose, rekreacinės architektūros etalonas Mokslų akademijos poilsio namai „Pilkasis garnys“ Palangoje, elegantiškieji Sporto rūmai Alytuje ir kt. Knygoje atspindėta įvairiapusė Vytauto Jurgio Dičiaus kūryba, pedagoginė, visuomeninė veikla.

Ši knyga  - išsamus vadovas, skirtas tiems, kurie nori apie mūsų laikų meną kalbėti įtaigiai. Nepakeičiama studentams, meno profesionalams ir kitiems ambicingiems rašytojams!

Čia užklydęs tyrėjas ras aibę temų ir problemų, kurių šaknys siekia ne tik įvairių pakopų meno edukaciją, bet ir meno taikymą edukacijoje plačiąja prasme, taip pat kūrybinėse ir meninėse praktikose naudojamas pedagogines strategijas

Albume pateikiamos Mažeikių muziejaus nuotraukos, taip pat, publikuojamos fotografijos iš Merkelio Račkausko gimnazijos, asmeninių Mariaus Jankausko, Antano Žulpos kolekcijų ir Motuzų šeimos archyvo. Nuotraukos atsispindi kokie Mažeikiai buvo iki nepriklausomybės ir kuo jie tapo artėjant naujoms okupacijoms.

Leidinyje interpretuojama menininko Konstantino Bogdano, kadaise buvusio jaunesniuoju, vėliau viduriniu, dabar galėtų būti ir be prieraišų, kūryba.

Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar tiesiog kalbant ir rašant apie Vilnių – jo grožį, savitumą ir istoriją.

Regioninės enciklopedijos, skirtos Kupiškio kraštui, trečiasis tomas.

Written within a curatorial practice and post-doctoral fellowship, it opens up perspectives of artistic research for artists, curators, researchers in the social sciences and humanities, and wider audiences.

Knygą sudaro Lukiškių Dievo Motinos ikonai skirta studija ir jos kultą liudijančio šaltinio – 1737 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistos stebuklų knygos Mistinis fontanas fotografuotinis leidimas ir vertimas.

Knygoje pasakojama apie XIX a. pabaigoke-XX a. pradžioje vykusią pirmųjų lietuvių iš Kupiškio apylinkių emigraciją į tolimą Pietų Amerikos valstybę - Argentiną. Knyga pasakoja kupiškėnų - Patagonijos kolonstų - šeimų istorijas, apie jų vargus, sunkumus ir laimėjimus tolimuose ir jiems netikėtai nesvetinguose kraštuose.

Praktinė knyga skirta animacijos kūrimui. Knygoje išdėstyti pagrindiniai kūrybos etapai, analizuojama autorinė animacija ir technologijos, jų taikymo subtilybės.

Šis rinkinys – bandymas atidžiau įsižiūrėti į grafinį dizainą, suteikiantį pavidalus didžiajai daliai mums į akiratį patenkančios vaizdinės informacijos

Leidinyje pateikiama informacija apie pilies vardus, legendas. Pristatomi Panemunės pilies valdytojai ir jų istorijos. Iliustruotai pateikiama informacija, kaip buvo statoma, rekonstruojama ir restauruojama mūrinė Panemunės pilis. Paskutinis leidinio skyrius pristato Balio Buračo 1942 m. užrašus apie pilį iš jo kelionės Panemuniais.

Kupiškio etnografijos muziejuje sukauptas vertingas XIX a. - XX a. I pusės tradicinių lietuviškų drabužių ir jų priedų rinkinys, daugiausia atspindintis Kupiškio krašto etnografijos paveldą, yra įprasminamas išsamiu moksliniu katalogu.

Studija paremta 1978–1993 m. vykusiais sistemingais akmens ir žalvario amžių paminklų lauko tyrimais senajame poledyniniame Biržulio-Lūkšto ežeryne.

Mapping Vilnius is the first book in a series promoting Critical Urbanism as a way of analyzing the changing relationships between citizens, the state and the international context in shaping urban spaces in Central- and Eastern Europe.

Mapping Visaginas is the second book in a series promoting Critical Urbanism as a way of analyzing the changing relationships between citizens, the state and the international context in shaping urban spaces in Central and Eastern Europe.

Tiek Lietuvoje, tiek ir kituose Europos kraštuose sienų tapybos restauravimo metodikos pamažu kinta, be to, šios dailės paveldo rūšies išsaugojimas glaudžiai susijęs su architektūros saugojimo problemomis

Šį Acta Academiae Artium Vilnensis numerį įkvėpė Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto organizuota tarptautinė konferencija

Monografijoje aptariamos meninio tyrimo atsiradimo prielaidos, apibrėžimo problema, santykis su menu ir mokslu, metodologijos ir kintančios tyrėjų ir kūrėjų tapatybės. Analizuojami meninio tyrimo pavyzdžiai doktorantūros programose Lietuvos šiuolaikiniame mene ir įvairiuose tarpsritiniuose tyrimuose.

Kūrinio „Iš visur po truputį. Atsiskyrėlio gavenda“ II tomas - „Broliai bajorai“. Antroje knygos dalyje rašytojas piešia Panemunių miestelių ir dvarelių regiono socialinį portretą, daugiausiai dėmesio skirdamas bajorijai. Aprašoma provincijos bajorų kasdiena - ūkinės problemos, bylinėjimasis, laisvalaikis, religinė praktika, apranga, valgis ir kt.